Drožinėti moliūgai, Vėlinės ir Helovinas

Vis stipriau Helovino tradicija įsigali ir pas mus, tad nutarėme nesipriešinti jai, bet pabandyti išsiaiškinti, ką bendra ši iš kitų šalių atėjusi tradicija turi bendra su mūsų Vėlinėmis. Pirmiausia dailės mokytoja Reda Stulpinienė parengė mokinių darbų ekspoziciją ,,Šventųjų paveikslai“, prisiminėm Vėlinių tradiciją, o jau tada atėjo laikas ir Helovinui. Dažniausia šios šventės kilmės versija – tai Keltų šventė, kuri lapkričio 1-ąją pažymėdavo ir Keltų naujuosius metus, ir dieną, kai buvo tikima, jog mirusiųjų sielos grįždavo aplankyti žemės. Vėlinės – taip pat senovėje populiaraus mirusiųjų kulto dalis, išlikusi iki mūsų dienų. Šiandien dažnai lietuviškąsias Vėlines priešiname Helovinui – iš vakarų atkeliavusiai tradicijai, kai mirusiųjų diena švenčiama linksmai, gatvėse zuja persirengėliai, o prie žvakių šviesos pasakojamos siaubo istorijos, tačiau vaikams ši šventė yra smagi bei viliojanti, todėl ir mokinių taryba pasiūlė mokykloje paminėti Heloviną. Jo simboliu tapusio moliūgo skaptavimas paskutinę spalio savaitę tapo vienijančiu ir smagiu visą mokyklos bendruomenę suburiančiu užsiėmimu. Drožinėtų moliūgų parodos vyko tuose aukštuose, kur mokosi tuos moliūgus išdrožinėję mokiniai: I aukšte 1-4 klasių mokinių, II aukšte 5 – 8 klasių, o III aukšte 9-10 klasių. Mokykla papuošta mūsų pačių išskaptuotais žaviais moliūgais, įgavo šventiškos ir baisios arba kaip tik smagios dvasios, nes paskutinę dieną prieš atostogas čia buvo ne tik moliūgai, bet ir daug persirengėlių. Nors buvo skelbta, kad organizuojama paroda konkursas, mokinių tarybos sudarytai komisijai nepavyko išrinkti nugalėtojų, nes visi eksponatai buvo savaip įdomūs, tad parodos laureatais tapo visi, kurie prisijungė prie šios iniciatyvos.

Po pamokų mokinių tarybos nariai išnešė moliūgus į lauką ir išdėliojo pievoje, kad šiomis gražiomis ir saulėtomis rudens dienomis jais galėtų pasidžiaugti ir kiti Šančių gyventojai, praeinantys pro mūsų mokyklą.