Erasmus+ darbo stebėjimo vizitas Spartoje, Graikijoje

2026 m. balandžio 27 d. – gegužės 1 d. Spartoje, Graikijoje, Trečiojoje Spartos gimnazijoje (3rd General High School of Sparta) vyksta Erasmus+ darbo stebėjimo mobilume dalyvavo licėjaus direktorė Jolanta Vengalienė ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir pradinių klasių mokytoja Rasa Pivorytė.

Tai buvo reikšminga profesinio tobulėjimo galimybė, tiesiogiai susijusi su Vytauto Didžiojo universiteto klasikinio ugdymo licėjaus strategine kryptimi – stiprinti klasikinio ugdymo specializuotos programos kokybę, plėtoti tarpdalykinį ugdymo turinį ir ieškoti šiuolaikinių metodų, padedančių mokiniams geriau pažinti Antikos kultūros paveldą, kalbas, istoriją ir jų sąsajas su dabartiniu pasauliu.

Darbo stebėjimo vizito metu buvo siekiama giliau suprasti, kaip Graikijos mokykloje organizuojamas ugdymo procesas, kokie metodai taikomi mokant kalbų, kaip ugdomas mokinių savarankiškumas, mokėjimo mokytis kompetencija, kultūrinis sąmoningumas ir gebėjimas aktyviai dalyvauti pamokoje. Spartą pasirinkus kaip darbo stebėjimo vietą, atsivėrė unikali galimybė mokymąsi sieti ne tik su šiuolaikinės mokyklos praktika, bet ir su autentišku istoriniu bei kultūriniu kontekstu. Šis vizitas leido dalyvėms rinkti vaizdinę, istorinę ir metodinę medžiagą, kuri gali būti pritaikoma klasikinio ugdymo programos turinio plėtotei, integruotoms pamokoms, projektinėms veikloms ir mokinių kultūrinio akiračio ugdymui.

Vizito metu buvo stebėtos graikų, lotynų, prancūzų ir anglų kalbų pamokos. Jos suteikė galimybę palyginti skirtingų kalbų mokymo metodikas, mokinių įtraukimo būdus ir pamokos organizavimo principus. Stebėjimas patvirtino, kad sėkmingam mokymuisi ypač svarbus kiekvieno mokinio aktyvus dalyvavimas, aiški pamokos struktūra, kryptingas mokytojo vadovavimas ir veiksmingos klasės valdymo strategijos. Pastebėta, kad mokytojo gebėjimas palaikyti darbingą, pagarbią ir dialogu grįstą atmosferą tiesiogiai prisideda prie mokinių motyvacijos, pasitikėjimo savimi ir aukštesnių mokymosi rezultatų.

Ypač vertinga buvo stebėti, kaip kalbų pamokose derinamas tradicinis mokymas, tekstų analizė, komunikacinės užduotys, diskusijos ir debatai. Pamokose išryškėjo mintis, kad kalbos mokymasis tampa prasmingesnis tada, kai mokiniai ne tik įsimena gramatines struktūras ar žodyną, bet ir aktyviai vartoja kalbą, argumentuoja, kelia klausimus, lygina kultūrinius reiškinius bei sieja mokomąją medžiagą su platesniu istoriniu ir kultūriniu kontekstu. Tai ypač aktualu klasikiniam ugdymui, kuriame kalbų mokymas glaudžiai siejamas su mąstymo, argumentavimo, kultūrinės atminties ir vertybinių nuostatų ugdymu.

Vizito metu taip pat pastebėta, kad informacinės technologijos pamokose dažniausiai naudojamos ne kaip savitikslė priemonė, bet kaip pagalbinis įrankis turiniui vizualizuoti, medžiagai struktūruoti, tekstams, vaizdams ir istoriniams šaltiniams pristatyti. Ši patirtis patvirtino, kad technologijos veiksmingiausios tada, kai jos padeda geriau suprasti mokomąjį turinį, skatina mokinių dėmesį ir sudaro sąlygas prasmingai diskusijai. Kartu išryškėjo, jog mokymosi kokybę labiausiai lemia ne pats technologijų naudojimas, o mokytojo gebėjimas kurti aktyvų, komunikacinį, mąstymą skatinantį ugdymo procesą.

Svarbi vizito dalis buvo susijusi su mokyklos valdymo kultūros, lyderystės principų ir bendruomenės telkimo stebėjimu. Direktorės dalyvavimas darbo stebėjime leido giliau pažvelgti į tai, kaip mokyklos vadovas formuoja aiškią ugdymo kryptį, skatina pedagogų bendradarbiavimą, profesinį augimą ir bendrą atsakomybę už mokinių pažangą. Vizito metu aptarti sprendimai, padedantys kurti įtraukią, akademiškai stiprią ir emociškai saugią ugdymo aplinką. Ypač aktuali buvo patirtis, susijusi su mokytojų komandinio darbo stiprinimu, nuosekliu ugdymo tikslų įgyvendinimu ir mokinių individualių poreikių atliepimu.

Mokyklos vadovo požiūriu, šis vizitas leido dar kartą įvertinti, kad specializuotos klasikinio ugdymo programos sėkmė priklauso nuo kelių tarpusavyje susijusių veiksnių: aiškios programos krypties, mokytojų pasirengimo dirbti integruotai, mokinių įtraukimo, akademinės kultūros stiprinimo ir nuolatinės refleksijos. Vadovo užduotis – ne tik administruoti ugdymo procesą, bet ir telkti bendruomenę bendriems tikslams, sudaryti sąlygas mokytojų profesiniam tobulėjimui, skatinti dalijimąsi gerąja patirtimi bei užtikrinti, kad ugdymo praktikos būtų orientuotos į kiekvieno mokinio pažangą.

Darbo stebėjimo metu dalyvės kartu su mokiniais ir mokytojais dalyvavo edukacinėse veiklose už mokyklos ribų. Šios veiklos suteikė galimybę tiesiogiai pažinti Graikijos kultūrinį, istorinį ir mitologinį paveldą. Lankytos archeologinės vietovės, muziejai, istoriniai miestai ir UNESCO saugomi objektai padėjo geriau suprasti Antikos pasaulio reikšmę Europos kultūros raidai ir klasikinio ugdymo turinio aktualumą šiandien. Surinkta vaizdinė ir istorinė medžiaga gali būti naudojama pamokose, projektinėse veiklose, integruotose lietuvių kalbos, istorijos, lotynų kalbos, Antikos kultūros, dailės ir užsienio kalbų veiklose.

Vizitas Spartoje taip pat sustiprino suvokimą, kad klasikinis ugdymas neturi būti suvokiamas tik kaip praeities pažinimas. Priešingai, Antikos kultūra, kalbos, mitai, istorinės asmenybės ir idėjos gali tapti gyvu ugdymo šaltiniu, padedančiu mokiniams ugdyti kritinį mąstymą, vertybinį apsisprendimą, kultūrinį sąmoningumą, pilietiškumą ir gebėjimą suprasti Europos civilizacijos ištakas. Graikijoje įgyta patirtis paskatino ieškoti dar daugiau būdų, kaip Antikos paveldą susieti su šiuolaikiniu mokymusi, mokinių kūrybiškumu, diskusijomis, tyrinėjimu ir tarpkultūriniu dialogu.

Šis „Erasmus+“ darbo stebėjimo vizitas suteikė dalyvėms galimybę plėtoti profesines, vadybines, kultūrines ir tarpkultūrines kompetencijas, įgyti naujų idėjų ugdymo procesui tobulinti bei sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą tarp mokyklų. Įgyta patirtis bus naudinga tobulinant klasikinio ugdymo programos įgyvendinimą, planuojant integruotas veiklas, stiprinant kalbų mokymą, mokinių įtrauktį, mokėjimo mokytis kompetenciją ir akademinės bendruomenės kultūrą.

Vizito rezultatai prisidės prie licėjaus siekio kurti nuoseklų, prasmingą ir šiuolaikišką klasikinio ugdymo modelį, kuriame Antikos paveldas tampa ne tik mokomuoju turiniu, bet ir priemone ugdyti mąstantį, kultūringą, atsakingą ir aktyvų žmogų.

„Erasmus+“ veikla finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.