Helovyno džiugesys ir Vėlinių rimtis

Mokykloje diena prieš rudens atostogas buvo kupina spalvų, vaizduotės ir prasmingų akimirkų. Nors Helovynas jau seniai tapo linksma, žaisminga švente, kai vaikai persirengia įvairiais personažais, juokiasi, šoka ir vaišinasi saldainiais, mes nepamiršome ir savo gilias šaknis turinčių Vėlinių tradicijų. Helovyno džiugesys ir Vėlinių rimtis tarsi susitiko vienoje dienoje – kad primintų, jog galime derinti šviesą su pagarba, linksmumą su prisiminimu. Šventinis šurmulys nurimo, kai mokiniai, kartu su mokytojomis aplankė ir uždegė žvakeles mirusiems, kurių kapelių jau niekas nebelanko, Šančių kapinėse ir Vilijos parke prie paminklo žuvusiems kariams savanoriams. Uždegtos žvakelės, tylos minutė ir šiltas prisiminimas apie tuos, kurių nebėra, suteikė dienai prasmės. Taip mokykloje Helovyno linksmybės natūraliai perėjo į rimtį – primindamos, kad gebėjimas švęsti gyvenimą ir gerbti mirusiuosius gali būti gražiai suderintas.