Metodinė-edukacinė išvyka į Lenkiją

Metodinė-edukacinė išvyka į Lenkiją

„Ugdymo/mokymo kokybė – naujų technologijų bei mokymo strategijų pritaikymas. UNESCO Pasaulinio kultūros paveldo sąrašo papildymas: istorija ir dabartis”

2025 metų birželio 26 – 29 dienomis grupė VDU klasikinio ugdymo mokyklos mokytojų dalyvavo trijų dienų edukacinėje kelionėje po Žemutinę Sileziją (Lenkija), kurios metu lankė svarbiausias regiono kultūros, istorijos ir UNESCO paveldo vietas: Vroclavą, Švidnicą, Kšionžo pilį ir Klodzko miestą su požeminėmis trasomis. Kelionė buvo skirta gilinti mokytojų kultūrinę, istorinę ir pedagoginę kompetenciją, siekiant įgytas žinias efektyviai integruoti į ugdymo procesą. Kelionės metu aplankyta:

Vroclavas – daugiakultūrinis miestas, išsiskiriantis turtinga architektūra, įskaitant UNESCO saugomą senamiestį ir garsiuosius „Nykštukų“ simbolius, kurie skatina diskusijas apie socialinę atsakomybę ir kūrybingumą mokykloje.

Švidnica – čia lankyta UNESCO saugoma Taikos bažnyčia, kuri pristatė religinės tolerancijos ir protestantizmo istoriją, bei gotikinė katedra ir senamiestis.

Kšionžo pilis – aristokratijos ir karo istorijos centras, kuriame mokytojai gilinosi į didikų gyvenimo ypatumus, barokinę architektūrą ir Antrojo pasaulinio karo laikų slaptuosius požemius.

Klodzko – gynybinės architektūros pavyzdys su įspūdinga bastionine tvirtove ir unikaliomis požeminėmis trasomis, leidžiančiomis pažinti miestų gynybos sistemas ir viduramžių gyvenimo detales.

Mokytojai susipažino ir su Lenkijos švietimo sistema, kuri ypatingą dėmesį skiria kultūrinės tapatybės ugdymui per autentiškas vietas ir istorines atminties vietas; tarpdalykinei integracijai, jungiant istoriją, literatūrą, meną ir pilietinį ugdymą; inovatyviems mokymo metodams, tokiems kaip edukacinės išvykos, patirtinis mokymasis, ir mokymas lauke; netradicinėms pamokoms, kurios remiasi realiomis istorinėmis aplinkybėmis (pvz., užduotys požemiuose, vaidmenų žaidimai tvirtovėje, diskusijos apie karo ir taikos temas).

Mokytojai gilinosi į regiono kultūros paveldą, istorines atminties vietas, kurios padeda kūrybiškai planuoti ugdymo veiklas, įgijo platesnį istorinį supratimą apie Europos istorijos ir Lenkijos regiono specifiką, ypatingai apie religinę toleranciją, aristokratiją ir karo istoriją. Dalinosi pedagoginėmis idėjomis – išbandė netradicines mokymo formas, kurios skatina mokinių kritinį mąstymą, bendradarbiavimą ir emocinį įsitraukimą. Diskutavo apie tarpdalykinę integraciją, kaip jungti įvairias mokymo sritis, remiantis konkrečiomis vietomis ir istoriniais objektais. Kelionė tapo platforma mokytojų profesinei diskusijai, idėjų mainams ir bendrų projektų planavimui.

Trijų dienų edukacinė išvyka į Žemutinę Sileziją buvo vertinga patirtis, praturtinusi mokytojų žinias ir gebėjimus. Ji padėjo pažvelgti į ugdymą kaip į procesą, kuris gali ir turi remtis realia kultūros ir istorijos patirtimi, skatinti mokinius atrasti savo šalies ir Europos kultūrinę tapatybę. Tokios edukacinės kelionės yra svarbi priemonė mokytojų profesiniam tobulėjimui ir šiuolaikinio ugdymo inovacijų sklaidai.