Klasikinis ugdymas
Mūsų vizija:
Apie klasikinį ugdymą
1. Loginis mąstymas ir reflektavimas — ugdoma pažinimo kompetencija sudaro galimybes mokiniams atrasti ir suvokti, kad loginis mąstymas, argumentuotos ir neprieštaringos idėjos sudaro prielaidas pagrįstiems sprendimams priimti, kelia visuomenės kultūrinį lygį.
2. Retorika — ugdoma komunikavimo kompetencija — mokiniai vadovaujasi taisyklingo kalbėjimo taisyklėmis, išmano oratorinį meną, taisyklingai formuluoja teiginius, nagrinėjant įvairias temas, antikinius kalbų tekstus, mokomąją medžiagą, kuri byloja apie patį antikinį mąstymo būdą, Antikos žmogaus pasaulėjautą ir pasaulėvaizdį. Vadovaujasi retorikos taisyklėmis viešai kalbėdami, dalyvauja diskusijoje, moka polemizuoti, siekia konstruktyvaus dialogo, atsakingai vartoja kalbą. Supranta ir perduoda įvairaus pobūdžio žodinius ir nežodinius pranešimus, bendrauja atsižvelgdamas į tikslą, adresatą, situaciją. Randa, kritiškai vertina, apibendrina informaciją ir tinkamai ją pateikia kitiems.
3. Filosofija — ugdomos pažinimo ir pilietiškumo kompetencijos — filosofijos šakos — politinė filosofija — siejama nagrinėjant esminius klausimus apie valstybę, vyriausybę, politiką, laisvę, teisingumą, nuosavybę, teises, valdžios vykdomų teisės įgyvendinimų nagrinėjimas: kas tai yra, kodėl tai reikalinga, kas daro vyriausybę legitimia, kokias teises ir laisves ji turi ginti ir kodėl.
4. Klasikiniai ir šiuolaikiniai menai — ugdomos kultūrinės ir kūrybiškumo kompetencijos — analizuojant įvairias temas suvokiama, kad Antikos civilizacija paliko pėdsakus europiečių tradicijose, papročiuose, pažiūrose. Antikos civilizacija vadinama šiuolaikinės Europos civilizacijos lopšiu. Jos poveikis palietė įvairias kultūros sritis: teisės, filosofijos, architektūros, dailės.
5. Klasikinės ir šiuolaikinės kalbos — ugdomos komunikavimo ir pažinimo kompetencijos — kalba yra kiekvienos tautos siela, kuri įsikūnija ir reiškiasi raštijoje, literatūroje, o pirmiausia gyvame tos kalbos vartojime. Aiškinantis antikinius tekstus remiamasi kalbos filosofija, kurios pagrindinė problema — ryšys tarp kalbos ir tikrovės bei ryšys tarp kalbos ir mąstymo. Ugdoma komunikavimo ir informacinė komunikacinė kompetencija. Mokiniai pratinami suvokti įvairių sričių terminų kilmę, sieja su lotynų ir graikų kalbomis.
6. Darnus vystymasis ir socialinis emocinis ugdymas — ugdoma socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija padeda užtikrinti tinkamą gyvenimo kokybę, išmintingai derinant ekonomikos, visuomenės plėtotės bei aplinkos apsaugos tikslus. Darnus vystymasis – modernios ir atsakingos valstybės bei jos visuomenės raidos kelias, kuris remiasi trimis lygiavertėmis politikos sritimis – aplinkos apsauga, ekonominiu vystymusi ir socialine gerove. Tiek formalus, tiek neformalus ugdymosi procesas yra:
– integralus – derinamos humanitarinių, tiksliųjų, socialinių, gamtos mokslų ir menų ugdymo turinio programos;
– besiremiantis sąveika – tikslingai derinami tradiciniai ugdymo metodai su inovatyviais;
– grindžiamas aukštesniųjų mąstymo gebėjimų ir problemų sprendimo reikalaujančia projektine tiriamąja ir kūrybine veikla;
– įgyvendinamas per pažintinei, kultūrinei, projektinei veiklai skirtas ugdymo proceso dienas.
Mokytojų patirtis
Klasikinis ugdymas remiasi integralumo principu, apimančiu klasikinės kultūros ir praktikos analizę ir tarpdalykinį klasikinio ugdymo turinį. Klasikiniai dalykai integruojami į mokomuosius dalykus, atsižvelgiant į Lietuvos ir pasaulio kultūros kontekstą.
Plakatas „Antikinės Graikijos švietimas“Teminė integracija
Pradinės klasės
Pradinėse klasėse klasikinio ugdymo pagrindas — kūrybiškumo ir kultūrinės kompetencijų ugdymas formaliajame ir neformaliajame ugdyme. Kūrybiškumo ir kultūrinės kompetencijos formuojamos remiantis pradinių klasių mokinių socialinės-emocinės raidos ypatumais bei mokinių pažintinės raidos stadijos suteikiamomis galimybėmis. Skatinama stebėti, pažinti, atpažinti kultūrinę – meninę aplinką, analizuojant savo emocijas meninio kūrinio ir meninės aplinkos daroma įtaka savojo „aš“ formavimuisi. Daug dėmesio skiriama kognityvinei vaiko raidai, atsižvelgiama į tai, kad mąstymas stipriai priklausomas nuo konkretaus patyrimo.
Ugdymo turinys siejamas su sociokultūrinio gyvenimo kontekstu, lyginami šiuolaikinis ir antikinis pasauliai, skatinamas kūrybinis bendradarbiavimas.
Ugdymo turinys personalizuojamas, individualizuojamas ir diferencijuojamas, atsižvelgiant į individualias mokinių galimybes. Mokiniai mokomi suvokti žmonijos kultūrinę patirtį, lavinti praktinius įgūdžius, pristatyti savo kūrybines užduotis.
Pateiktis „Kviečia muzikinis teatras” Su STEAM apie profesijas. „Kur gyvena žmonės“. Parengė pradinių klasių mokytoja metodininkė Rita Visockienė Su STEAM apie profesijas. Parengė pradinių klasių mokytoja metodininkė Rita Visockienė Ketvirtokų kūrybinis tiriamasis darbas ,,Dievai ir dievybės” (filmukas) Pateiktis „Pamokos tema ABĖCĖLĖ“ Filmukas Pasaulio pažinimo pamoka „Esame panašūs”. 3 klasė Pateiktis „OŽIUKŲ DAINOS arba apie teatrą antrokų akimis“ Pateiktis „Romėniški skaičiai matematikos pamokoje“ Pasaulio tautų muzika. Graikija“Lietuvių kalba ir literatūra
Integruojant klasikinio ugdymo dalykus ( loginis mąstymas ir reflektavimas, retorika, filosofija, klasikiniai ir šiuolaikiniai menai, klasikinės ir šiuolaikinės kalbos bei darnus vystymasis ir socialinis emocinis ugdymas) mokiniui sudaroma galimybė įgyti išsamesnį kalbinį bei platesnį literatūrinį (kultūrinį) išsilavinimą. Skaitoma ir nagrinėjama daugiau Antikos grožinių bei negrožinių kūrinių, klasikos kūriniai nagrinėjami įvairesniais aspektais. Atliekama įvairesnių ir sudėtingesnių sakytinės ir rašytinės kalbos ugdymosi užduočių, projektinių kalbos ar literatūros tyrimo darbų, reikalaujančių savarankiškumo, kūrybiškumo, platesnio kultūrinio konteksto išmanymo.
Pateiktis „Graikų ir lietuvių literatūros pradininkai“ Pateiktis „Knygos istorija“ Pateiktis „Knygos istorija“ Pateiktis „Dieviškoji komedija“ Pateiktis „Lietuvių kilmės iš romėnų teorija. Legendos ir mitai“ Pateiktis „Ezopas – pasakėčios pradininkas“Retorika
Retorikos mokymosi pagal pasirenkamo dalyko programą tikslas analizuoti naudingiausią informaciją, būtiną norint greitai ir veiksmingai parengti bei pasakyti viešąją kalbą bei mokytis kalbėti viešai ir savo kalba paveikti bei įtikinti konkretų klausytoją.
Retorikos mokymas(is) apima retorikos ištakų – Antikos bei vėlesnių laikų oratorių veiklos ir kalbų analizę, komunikacijos proceso studijavimą ir monologinio kalbėjimo mokymą: informacijos rinkimą iš įvairių istorijos šaltinių ir jų vertinimą bei struktūruotos viešosios kalbos kūrimą.
Pateiktis „Retorika nuo viduramžių iki šių dienų“ Pateiktis „„Retorikos“ sąvokos atsiradimas. Antikinė retorikos samprata“ Pateiktis „Kalbos ir turinio harmonija. Žodžio svarba“ Pateiktis „Retorikos tradicija Lietuvoje“ Pateiktis „Sokrato metodas arba lengvas būdas laimėti ginčus“Istorija
9 klasėje mokoma/si apie Pramoninį perversmą Didžiojoje Britanijoje, jo pasekmes, aptariama, kaip svarbiausi technikos išradimai paveikė ne tik pramoninio perversmo plėtrą, bet ir žmonių gyvenimo aplinką, visuomenės struktūros pokyčius, kaip XIX a. keitėsi žmogaus pasaulėžiūra ir kultūra, formavosi naujos meno srovės. Integruojant loginį mąstymą ir reflektavimą mokiniai mokomi nagrinėti mokomąją medžiagą vadovaujantis pateiktais kriterijais, ją lyginti, grupuoti ir apibendrinti. Integruojant klasikinius ir šiuolaikinius menus mokiniai mokosi rasti kultūrinio gyvenimo pavyzdžių iš antikinio pasaulio, atskleidžiančių kultūros pasiekimus ir sieti juos su XIX a. meno srovėmis bei architektūra.
Pateiktis „Atėnų demokratija“ Pateiktis „Gintaro paplitimas antikiniame pasaulyje“ Pateiktis „XIX a. menas“ Pateiktis „Antikinio meno stiliai ir technikos, jų atspindžiai šiuolaikiniame mene“ Pateiktis „Antikios menas ir jo atspindžiai XX amžiaus menininkų darbuose“ Pateiktis „Romėnų mozaikos: stiliai ir įvairovė, mozaika šiais laikais“ Pateiktis „Virtuvės kambario ir virtuvės baldų istorija nuo Antikos iki XX amžiaus pradžios“ Pateiktis „Virtuvės ir virtuvės baldų raida nuo Antikos iki mūsų dienų“ Pateiktis „Gintaro panaudojimas pramonėje, medicinoje ir juvelyrikoje nuo Antikos iki mūsų laikų“ Pateiktis „Gintaro naudojimo galimybės nuo Antikos iki mūsų laikų“ Pateiktis „Atėnų demokratija“ Pateiktis „Pasakos pagal Čiurlionio paveikslus“Antikos kultūra
Tai senųjų civilizacijų kultūros kursas, dėstomas 5–8 klasėse. Jį besimokantys mokiniai susipažįsta su iškiliais žmonijos kultūros lobiais geriausiais meno kūriniais, statiniais, mokslo laimėjimais, pakeitusiais žmonių gyvenimą. Pažinti reikšmingus žmonijos praeities žingsnius smalsiam mokiniui įdomu ir naudinga.
Antikos filosofų mintys:
Susipažinę su Antikos architektūros ypatumais mokiniai piešė įvairius antikinius statinius ar jų elementus, o paskui savo piešinius redagavo su skaitmeninėmis programėlėmis.
Kviečiame apsilankyti virtualioje mokinių piešinių parodoje ,,Antikinė architektūra mokinių akimis”
Per Antikos kultūros pamokas ( mokytoja Reda Stulpinienė) mokiniai susipažįsta su antikiniu menu, o paskui ir patys bando atkartoti Antikos motyvus savo darbuose.
Matematika
Integruojant klasikinio ugdymo dalykus per matematikos pamokas mokiniai mokomi pastebėti pastebėti ir aprašyti duomenis lentelėmis, grafikais, formulėmis įvairius dėsningumus, sąryšius, priklausomybes ir funkcijas. Išmoksta pastebėti ir suprasti matematinius kasdienės kalbos aspektus, skaityti matematinį tekstą, tinkamai aprašyti matematinius objektus ir procedūras, reikšti mintis, diskutuoti matematiniais klausimais, atsakyti (raštu ir žodžiu) į praktinius ir matematikos klausimus. Ugdomas mokinių suvokimas, kad žmogaus kūriniai – pastatai, skulptūros, piramidės yra suprojektuoti pagal matematines specifikacijas. Mokiniai skatinami matematines, geometrines žinias ir gebėjimus taikyti, kuriant elementarius objektus, mokomasi modeliuoti, konstruoti ir kurti prototipus.
Fizika
Fizikos pamokose integruojant klasikinio ugdymo turinį daug dėmesio skiriama ne tik terminų analizei, bet ir fizikos mokslo raidos istorijai, Aptariami fizikiniai dėsniai, fizikos mokslo raida nuo Antikos iki šių dienų, aiškinamasi, kaip filosofai ir mokslininkai suvokia gamtos dėsnius, įvairius fizikinius reiškinius, gamtos vystymosi dėsningumus. Mokiniai atlieka eksperimentus, apibendrina tyrimų rezultatus, daro išvadas, renka medžiagą, ruošia pristatymus.
Fizikos pamokose kalbant apie paprastuosius mechanizmus, minimas vienas pirmųjų Antikos mokslininkų, filosofų ir išradėjų- Archimedas, mokiniai supažindinami su įžymaus mokslininko ir filosofo darbais.
Pateiktis „Graikiška abėcėlė fizikoje ir įmonių pavadinimuose“ Pateiktis „Archimedas ir fizika“Chemija
Integruojant klasikinio ugdymo dalykus aptariama chemijos mokslo raida, nagrinėjama chemijos mokslo ir pramonės įtaka ekonomikos, visuomenės raidos ir aplinkos apsaugos tendencijoms bei chemijos mokslo ir chemijos pramonės reikšmė asmens bei bendruomenės raidai, valstybei ir globaliu mastu. Naftos produktų naudojimas artimojoje aplinkoje ir pramonėje, jų poveikis aplinkai ir sveikatai. Apibūdinamos gamtosauginės problemos. Atkreipiamas dėmesys į pavojingas chemines medžiagas aplinkoje. Globalinės grėsmės ekologiniam saugumui. Aiškinamasi cheminių terminų kilmė, medžiagų žala ir nauda aplinkai.
Mokiniai mokomi ruošti pranešimus, dalyvauti konferencijose. Apibendrina tyrimų rezultatus, pateikia išvadas.
Pateiktis „Klasikinio ugdymo integravimas. Chemija 9 klasė. Geležis. Geležies savybės. Geležies lydiniai.“ Pateiktis „Klasikinio ugdymo integravimas. Chemija 10 klasė. Anglis. Anglies savybės. Alotropinės atmainos“Informacinės technologijos
Anglų kalba
Mokant anglų kalbos integruojamos klasikinio ugdymo veikos padeda mokiniams pritaikyti savo gebėjimus ir įprasmina mokymąsi, padeda greičiau įsiminti reikiamą informaciją, pagilina, išplečia ir susieja žinias bei gebėjimus, žadina mokinių mokymosi motyvaciją, ugdo mokinių gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti.
Eggs in Ancient Greece / Kiaušiniai senovės Graikijoje
Artėjant Šv. Velykoms anglų k. mokytoja Ingrida Pagrandienė paruošė pažintinę pamoką apie Šv. Velykų simbolį – kiaušinį („Eggs in Ancient Greece”). Pamoka 5-10 klasių mokiniams skirta ugdytis pažinimo bei iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijas.
Pamoka baigiasi Velykinio margučio kūryba. Smagios kūrybinės veiklos!
Pateiktis „Eggs in Ancient Greece“
Tema „Olimpinės žaidynės“ apima trijų pamokų ciklą, kurių metu plečiamas mokinių žodynas sporto tematika, ugdomos sakytinio (klausymo) ir rašytinio (skaitymo) teksto supratimo kompetencijos, ugdomi gebėjimai klausytis ir skaityti tekstą ieškant konkrečios informacijos. Integruojant klasikinio ugdymo principus, pamokų cikle derinami senųjų kultūrų elementai su šiuolaikinio gyvenimo elementais. Mokiniai susipažįsta su Olimpinių žaidynių pradžia – graikiškosios eros atskaitos tašku, aptaria pirmąsias sporto šakas ir lygina su šių laikų Olimpinėmis žaidynėmis, mokosi išskirti panašumus ir skirtumus. Gilinasi į termino „Citius-Altius-Fortius“ reikšmę, supranta Olimpinių simbolių prasmę. Ieško informacijos apie šių laikų sportininkus, atstovavusius Lietuvą Olimpinėse žaidynėse ir pristato projektinį darbą.
Mokydamiesi temą ,,Apranga”, pasinaudodami ,,Laiko mašina”, nukeliausime į Senovės Graikiją ir patyrinėsime, ką dėvėjo, kuo avėjo, kuo puošėsi ir kokias šukuosenas nešiojo senovės Graikijos gyventojai. Palyginsime aprangos pavadinimų skirtumus.
Ši pamoka skirta ugdytis rašytinio (skaitymo) ir sakytinio (klausymo) teksto supratimo kompetencijas.
Pamokos pabaigoje atliekama 10 klausimų interaktyvi viktorina, skirta patikrinti įgytoms žinioms apie senovės Graikų aprangą ir madą. Tereikia paspausti pateiktą nuorodą, įvesti savo vardą ir atsakyti klausimus. Pamoka skirta 5-6 klasių mokiniams.
Rusų kalba
Integruojami klasikinio ugdymo dalykai į rusų kalbos pamokas padeda mokiniams lavinti iškalbą užsienio kalba. Skatinamas projektinis darbas, mokiniai renka medžiagą, ruošia pateiktis ir pristato lankytinas Europos vietas, šalis, žymius žmones, mitologinius didvyrius ir pan..
Integruojant į rusų kalbos pamokas logiką ir filosofiją mokiniai mokomi suvokti skirtingų kalbų kilmės raidą, jų bendrystę istoriniu, filosofiniu, socialiniu, geografiniu bei kalbiniu aspektais.
Mokiniai mokomi rusų kalba apibūdinti mitologinius personažus, juos atpažinti ir palyginti su rusų tautosakos personažais. Mokomi atpažinti mokslinius/kalbinius terminus ir sąvokas, sieja kalbiniu požiūriu su lietuvių, anglų kalbos žodžiais, ieškoma bendrybių, aiškinamasi žodžių ( terminų) kilmė.
Pateiktis „Сходства и отличия героев русских былин и героев античных мифов“ Pateiktis „Kirilica ir graikų abėcėlė“ Pateiktis „ПОСЕЙДОН“ Pateiktis „Rusų liaudies epinių poemų ir graikų mitų didvyrių panašumai ir skirtumai“ Pateiktis „Rusų kalbos pamoka 6-10 klasių mokiniams, įgyvendinant klasikinio ugdymo turinį „Katalikų ir stačiatikių Velykų tradicijos, tikėjimų bendrystė”“Geografija
Integruojant klasikinio ugdymo dalykus į geografijos pamokas mokiniai skatinami plačiau ir giliau pažvelgti į geografijos mokslo plėtrą, geografines sąvokas, geografinius objektus ir objektų pavadinimus. Atlikdami įvairias kūrybines užduotis, projektinius darbus mokiniai pagal pateiktus kriterijus informaciją lygina, grupuoja, apibendrina, patiria atradimo džiaugsmą, lengviau įsimena. Retorinius įgūdžius lavina žodžiu pristatydami atliktą darbą.
Prieš pradedant mokytis apie Europą, aiškinamasi žodžio „Europa“ kilmė, ji siejama su senovės graikų legenda apie gražiąją Europą. Mokiniams skiriamas projektinis darbas – susirasti legendą, ją savaip interpretuoti ir atlikti kūrybinį darbą pasirinktomis formomis Klasėje mokosi įvairių gebėjimų mokiniai, todėl nurodomi įvairūs galimi užduoties atlikimo būdai: savita legendos interpretacija bet kuria menine raiška arba tik surinkti įvairių menininkų darbai šia tema, ar detali legendos plėtotė, sietina su geografiniais Europos objektais. Geriausius darbus mokiniai pristato klasei pradedant mokytis apie Europos žemyną, taikant atvirkštinės klasės metodą.
Pateiktis „Kartografijos istorija. Senieji Eratosteno ir Klaudijo Ptolemajaus žemėlapiai“ Pateiktis „Legenda apie gražiąją Europą“ Pateiktis „Europos pradžia. Legenda“Biologija
Biologijos pamokose integruojant klasikinio ugdymo turinį daug dėmesio skiriama ne tik terminų analizei, bet ir biologijos mokslo raidos istorijai. Nagrinėjamas filosofijos ir gamtos mokslų santykis bei žmogaus santykis su jį supančiu pasauliu. Aptariamos skirtingos gamtos sandaros sampratos, aiškinamasi, kaip filosofai ir mokslininkai suvokia gamtos dėsnius ir gamtos vertingumą.
10 klasė. Pamokos tema ,,Biologijos mokslo raida ir reikšmė visuomenės gyvenime“
Pamokos metu aptarta biologijos ir medicinos raida nuo antikos laikų iki šių dienų. Prisiminėme, kad duomenis apie gyvuosius organizmus pradėjo kaupti dar pirmykštis žmogus. Sukaupta patirtis iš pradžių vienos kartos kitai buvo perduodama žodžiu. Atsiradus raštui, žinias buvo lengviau išsaugoti ir kaupti, o šiuolaikinės technologijos leidžia dar efektyviau visa tai atlikti. Keletą pavyzdžių aptarėme. Pirmieji nemažai praktinių žinių apie gamtą sukaupė senovės egiptiečių ,,gydytojai“ , kurie puikiai išmanė tam tikrus žmogaus anatomijos dalykus.
Medicina neįsivaizduojama be Hipokrato priesaikos. Tai Graikijos gydytojas Hipokratas (460-377 m.pr.Kr.), kuris surinko daug faktinės medžiagos. Jis pirmas pateikė duomenis apie gyvūnų ir žmogaus griaučių, raumenų ir sausgyslių bei nervų sistemų sandarą ir gydymą. Taip pat pakeitė medicinos sampratą. Antikos laikų gamtotyrą ir filosofiją savo darbuose atskleidė Aristotelis (384-322 m.pr.Kr.) Jis aprašė ir suklasifikavo gyvūnus. Prisiminėme Klaudijaus Galeno – Antikos mediko filosofo mintis ir teiginius apie žmogų, kad skysčiai esantys organizme gali pakeisti ne tik fizinę savijautą, įspėti apie prasidedančią ligą, bet paveikti ir nuotaiką.
Mokiniams paskirtas praktinis darbas – surinkti medžiagą pasirinkta tema ( iš mokytojos pasiūlytų temų) ir parengti pristatymą. Kita pamoka organizuojama atvirkštiniu ( flip) metodu, jos metu mokiniai pristato savo darbus.
Vieną iš darbų pridedame.
Dorinis ugdymas
Fizinis ugdymas
Integruojant klasikinio ugdymo principus fizinio ugdymo pamokose gali būti derinami senųjų kultūrų elementai su šiuolaikiniu gyvenimu. Svarbu nepamiršti Antikoje susiformavusios kalokagatijos sampratos, kad gėrio ir grožio vienybė – ugdymo idealas, orientuotas į geriausių fizinių ir dvasinių savybių vienovės ugdymą.
Susipažįstame su senovės Graikijos fizinio ugdymo sistemomis. Žymiausios – Atėnų ir Spartos. Atėnų ugdymo sistema apėmė protinį, dorinį, estetinį ir fizinį ugdymą. 12–13 metų berniukai lankydavo palestrą, kurioje buvo mokoma kūno kultūros, penkiakovės rungčių (šuolis, bėgimas, disko ir ieties mėtymas, imtynės). Spartoje vaikų ugdymu nuo kūdikystės rūpinosi valstybė. 6 amžiuje prieš Kristų sukurta valstybinė švietimo sistema. Mokslas buvo privalomas visiems 8–20 metų spartiečiams. Gerusijos, seniūnų tarybos, nariai į mokyklas atrinkdavo tik sveikus vaikus. Nuo 8 iki 20 metų jaunuoliai gyvendavo valstybiniuose internatuose. Mokydavosi skaityti, rašyti, deklamuoti, dainuoti, bet daugiausia – kūno kultūros ir karinio parengimo, ištvermės, valios ugdymo. Mergaitės taip pat privalėjo grūdintis, sportuoti (bėgioti, eiti imtynių, mėtyti diską ir ietį).
Mokiniai supažindinami ir su senovės graikų žaidimais ir lygina juos su šių laikų sporto šakomis. Aptariame ir Olimpinių žaidynių ištakas bei jų atgimimą, aiškinamės olimpinių simbolių prasmę. Domimės Lietuvos sportininkų olimpine istorija.
Pirminę informaciją gavę iš mokytojos vėliau mokiniai gali ir patys rinkti informaciją apie dominančias olimpines šakas, jų olimpinę istoriją, apie sportininkus ir jų pasiekimus.
Klasikinio ugdymo turinį sudaro bendrojo ugdymo turinį papildantys dalykai, įvedami nuo 2020/2021 m.m.:
Dailės raiška 1–4 klasėse
Antikinis teatras 1–4 klasėse
Antikos kultūra 5–8 klasėse
Antikos filosofija 9–10 klasėse
Lotynų kalba 5 ir 9 klasėse
Retorika 9–10 klasėse
Logika 9–10 klasėse
Klasikinio ugdymo naujienos
Teminė integracija. Ko mus moko Antigonė
Lietuvių kalba ir literatūra, anglų kalba, istorija, pilietinis ugdymas, muzika, dailė. Mokinių darbai – veikėjų kaukės ir pačių mokinių kurtos melodijos.
Antikos architektūra mokinių piešiniuose
Antikos kultūros istorijos pamokos moko kasdieninėje aplinkoje įžvelgti Antikos meno, kuris įkvepia daugelį įvairių sričių menininkų ir kūrėjų, elementus. Skaitydami įvairių...
Integruotas projektas „Nuo vaizdo link žodžio“, skirtas Pranciškaus Skorinos metams
2022-ieji paskelbti Pranciškaus Skorinos metais, nes sukanka 500 metų, kai Vilniuje buvo išspausdinta pirmoji knyga Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – P. Skorinos „Mažoji...
Virtuali mokinių darbų paroda „Graikiški ornamentai. Pozityvas – negatyvas“
Antikos meno istorijos pamokų metu mokiniai susipažįsta su esminiais šio laikotarpio meno reiškiniais, kurie iki šiol įkvepia daugelį įvairių sričių menininkų ir kūrėjų...
Linksmybės pagal graikus
7- 8 klasių mokiniai lapkričio 10 d. ,,keliavo laiko mašina nuo Antikos iki šių dienų“ linksmindamiesi pagal graikus. Jie dalyvavo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės...
Laiko mašina nuo Antikos iki šių dienų. Antikiniai miestai ir jų kultūra
5-6 klasės mokėsi orientuotis istorijos laike ir erdvėje. Vyko virtualios ekskursijos po antikinius miestus, mokiniai stebėjo antikinius paminklus, analizavo senovės Graikijos...