Istorija

Kauno miesto dalis – Šančiai – yra Nemuno kilpoje tarp Panemunės ir geležinkelio stoties. Archeologiniai radiniai liudija, kad žmonės šioje þemėje gyveno jau XV a. Istoriniai šaltiniai mini karinius įtvirtinimus, kuriuos pastatë švedai. Tie įrengimai buvo vadinami šancais. Manoma, kad iš to pavadinimo gimë Šančių vardas.

XIX-XX a. pr. besikuriant žemiesiems Šančiams, išryškėjo trys šios vietovės zonos: pramonės įmonės (kairėje A. Juozapavičiaus pr. pusėje), gyvenamieji namai (dešinėje) bei tvirtovė. Gyvenvietės raida itin paspartėjo Kaunui 1918-1939 m. tapus Laikinąja sostine. Iki tol buvęs priemiestis – Žemieji Šančiai, prie miesto prijungti tik 1919-aisiais.

Pirmoji mokykla Šančiuose – „Prichodnaja škola“, veikusi XIX a. pabaigoje. Ją lankė provoslavų vaikai, buvo dėstoma rusų kalba.

Mokykla lietuvių dėstomąja kalba Šančiuose atidaryta tik 1908 m. Vokiečių gatvėje. Ji buvo pradinė, vėliau išaugo ir tapo progimnazija.

1938 m. Skuodo gatvëje buvo įsteigta Kauno VI gimnazija.

1939 m. Sandėlių gatvėje atidaryta dar viena 720 vietų šešiametė mokykla, kuri vėliau performuota į septynmetę.

1945 m. sausio 1 d. Kauno VI gimnazija padalinta į VI berniukų ir VII mergaičių gimnazijas. Mokyklų direktorium paskirtas Vladas Šalčiūnas.

VII gimnazija perkelta į Sandėlių gatvę.

1950 m. pertvarkius miesto mokyklų tinklą, Kauno VII gimnazija buvo pavadinta Kauno 7-ąja vidurine mokykla. Tai jau buvo mišri mokykla.

1968 m. lapkričio mėnesį baigtas statyti naujas mokyklos pastatas Vokiečių gatvėje Nr. 164. Kauno 7-oji vidurinė mokykla persikėlė į šį pastatą, kur mokykla tebeveikia iki šiol.

1996 m. mokyklai suteiktas Šančių vidurinės mokyklos vardas.

2015 m. mokykla reorganizuota į pagrindinę mokyklą.

2016 m. tapo Kauno Šančių mokykla – daugiafunkciu centru.

Atnaujinta: 2021-09-16