Integruota pamoka – projektas Vytauto Klovos opera „Pilėnai“. Viduramžių legenda.

Integruota pamoka – projektas Vytauto Klovos opera „Pilėnai“. Viduramžių legenda.

Vasario 27 – kovo 3 dienomis 6 – tų klasių mokiniams vyko integruota dailės, muzikos, technologijų ir istorijos pamoka – projektas Vytauto Klovos opera „Pilėnai“. Viduramžių legenda.

Mokiniai drauge su muzikos mokytoja Giedre susipažino su operos „Pilėnai“ siužetu parašytu pagal XIVa. metraščių legendą, klausydamiesi ir atlikdami kūrybinę užduotį išanalizavo šios operos „Mirtos ariją“ , „Ūdrio dainą“ . Išraiškingai atliko patriotines dainas apie Lietuvą. Istorijos mokytoja Aušra skatino ieškoti atsakymų į tris klausimus: ką lietuviams reiškia „Pilėnai“, ką apie juos žino istorikai ir ko dar nežino, kas yra žinoma apie kunigaikštį Margirį. Mokiniai skaitė vokiečių kronikos fragmentą, pasakojantį apie pilies gynėjų žūtį, išsiaiškino, kad ir šiandien negalime atsakyti į klausimą, kur stovėjo „Pilėnų“ pilis. Galimas lokacijas – Punią ar žemaičių pilis – surado istoriniame Lietuvos žemėlapyje. Šeštokai daugiau sužinojo apie kunigaikštį Margirį – apie jo galimą giminystę su Gediminu, dvikovą su Čekijos karaliumi ir patekimą į nelaisvę, svarstė, kodėl kunigaikštis Margiris ir kiti „Pilėnų“ gynėjai pasirinko mirtį. Vieningai sutarė, kad laisvė jiems buvo brangesnė už gyvybę, todėl „Pilėnai“ yra lietuvių pasipriešinimo grobikams ir kovos už laisvę simbolis. Drauge su istorijos mokytoju Tomu analizuodami istorinius šaltinius ieškojo tikrovės faktų ir mitų susijusių su Pilėnais, stebėdami fragmentą iš „Tūkstantmečio žinių“ bandė į „Pilėnų“ istoriją pažvelgti šių dienų žmogaus akimis.

Technologijų mokytojas Valentinas mokinius supažindino su viduramžių skydų gamyba. Šeštokai pasigamino skydus su tautiška simbolika.

Su dailės mokytoja Asta mokiniai kūrybiškai tapė Viduramžių pilis.

Operoje „Pilėnai“ užsimenama apie pilyje vykusią Margirio dukters Eglės ir kunigaikščio Rūtenio sužadėtuvių puotą. Šeštokai su technologijų mokytoja Violeta analizavo Lietuvių mitybos tradicijas Viduramžiais. Mokiniai sužinojo, kad XIII – XIV a. maistą patiekdavo moliniuose induose. Pagrindinis stalo įrankis buvo peilis, šakutėmis žmonės išmoko valgyti Žygimantui Augustui senajam vedus Boną Sforcą. Pilies pagrindiniai patiekalai buvo sumedžioti laukiniai paukščiai ir gyvūnai, įvairios žuvys. Pilyse valdovai buvo aprūpinami įvairiais prieskoniais: migdolais, figomis, pipirais, imbieru, šafranu, druska. Mokiniai rinko informaciją ir pristatė senovinius patiekalų receptus, aptarė jų gaminimo būdus. Puotose buvo patiekiami: duonoje kepti fazanai, kepti uoboliai su krienais, bebro uodega, kiškis keptas ant iešmo, žarijose kepti kiaušiniai, sūdytos ropės, paplotėliai, įvairios košės ir skryliai.

Pamoką – projektą organizavo: muzikos mokytoja Giedrė Gapšytė, istorijos mokytojai Aušra Kvederaitienė ir Tomas Ševcovas, technologijų mokytojai Violeta Kilinienė ir Valentinas Ivanauskas, dailės mokytoja Asta Bagdonaitė.