Įtraukiojo ugdymo link
„Erasmus+“ tarpmokyklinės strateginės partnerystės projektas
Projekto ,,Įtraukiojo ugdymo link“ atsiradimą inspiravo Mokyklos veiklos įsivertinimo bei Išorės vertinimo ataskaitose įvardintos mokyklos silpnybės, mokyklos veiklos kokybės gerinimo ir tarptautiškumo poreikiai bei mokyklos 2016-2018 m. Strateginiame plane numatytų organizacijos plėtros uždavinių ir Erasmus+ KA1 programos tikslų dermė.
2016 m. vykdant Kauno miesto ugdymo įstaigų tinklo pertvarką, reorganizavus Kauno Šančių pagrindinę mokyklą į Kauno Šančių mokyklą – daugiafunkcį centrą, prijungiant Kauno kunigakščio Vaidoto mokyklą – daugiafunkcį centrą, ženkliai pablogėjo mokyklos socialinis kontekstas, padidėjo specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių skaičius, padidėjo mokinių turinčių elgesio problemų skaičius, išaugo patyčių problema.
PROJEKTO VIZIJA – ILGALAIKĖ PERSPEKTYVA
Susipažinus bei įsisavavinus Europos šalių gerąją patirtį kurti mokyklą, kuri užtikrintų kokybišką ugdymąsi visiems visuomenės nariams, pripažįstant ir gerbiant įvairovę, atsižvelgiant į kiekvieno individualius gebėjimus ir poreikius, vengiant bet kokios diskriminacijos – mokyklą, kurioje gerai jaučiasi mokinys, mokytojas, tėvai.
POJEKTO TIKSLAI
1. Kelti darbuotojų tarpkultūrinę kompetenciją, siekiant pripažinti ir gerbti mokinių įvairovę, atsižvelgiant į kiekvieno individualius gebėjimus ir poreikius.
2. Susipažinti ir taikyti įtraukiojo (inkliuzinio) ugdymo strategijas bei metodus, sudarančius sąlygas sėkmingam mokinių ugdymo(si) individualizavimui ir diferenciavimui bei mokinių, pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo kultūros formavimui.
3. Susipažinti ir taikyti inovatyvius IKT panaudojimo metodus, siekiant kelti mokymosi motyvaciją.
4. Vystyti europinę dimensiją, užmezgant ryšius su švietimo institucijomis užsienyje.
5. Skatinti mokyklos darbuotojų motyvaciją, plėtojant pedagogų profesinį bei asmenybės tobulinimą.
Atsižvelgiant į mokyklos kokybės vystymo ir tarptautiškmo poreikius, iškeltus Europinės plėtros plane, numatyta kelti darbuotojų kavlifikaciją dalyvaujant keturiuose struktūruotuose mokymo kursuose bei viename darbo stebėjimo vizite. Projekto metu numatoma organizuoti 11 asmeninių mobilumų.
Numatoma į mobilumo veiklas įtraukti ikimokyklinio, pradinio bei pagrindinio ugdymo pedagogus; pagalbos mokiniui specialistus, mokyklos vadovus, deleguotus pagal gimnazijos apibrėžtus atrankos kriterijus bei patvirtintą atrankos procedūrą.
Projekto įgyvendinimo metodika atliepia užsibrėžtus tikslus – visuose projekto etapuose dalyviai tikslingai sieks įsisavinti gerąją Europos patirtį ir ją taikyti savo darbe, įgalinant teigiamus pokyčius įstaigos veikloje. Pasiruošimo etape akcentuojamas dalyvių bendradarbiavimas su Europos švietimo organizacijomis bei IKT kompetencijų vystymas. Pagrindinės veiklos etape dalyviai daug dėmesio skirs tikslinių kompetencijų, žinių ir gebėjimų įsisavinimui, o pasibaigus pagrindinėms veikloms – refleksijai, darbo įgūdžių tobulinimui bei gerosios patirties sklaidai.
PROJEKTO REZULTATAI IR POVEIKIS
• Dalyvavimas mokymo kursuose bei stebėjimo vizite Europos šalyse didins pedagogų informuotumą ir supratimą apie kitas kultūras ir šalis, ugdys toleranciją bei Europos pilietiškumo ir tapatybės jausmą, didins tarpkultūrinę kompetenciją. Tai sudarys sąlygas sėkmingai įtraukiojo (inkliuzinio) ugdymo plėtotei: inovatyvių, interaktyvių, integruotų, individualizuotų mokymo idėjų bei metodų įsisavinimą bei diegimą, siekiant sukurti palankesnes ugdymo (-si) aplinkas, efektyviau tenkinti mokinių individualius poreikius, skatinti mokinių motyvaciją mokytis, didinti toleranciją bei sudaryti sąlygas patyčių prevencijai.
• Dalyvavimas mokymo kursuose bei darbo stebėjimo vizite, įgalinančiuose perimti Europos gerąją darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais (SUP) mokiniais patirtį, sudarys sąlygas ugdymo(-si) kokybės gerinimui bei ugdymo(-si) rezultatų augimui, SUP mokinių saugumo, savigarbos, pasitikėjimo savimi, savarankiškumo ir gebėjimo gyventi su kitais lygo kėlimui.
• Dalyvavimas mokymo kursuose, ugdančiuose IKT kompetencijas, įgalins perimti bei taikyti inovatyvius IKT naudojimo metodus ir sudarys sąlygas mokinių motyvacijai kelti.
• Dalyvavimas mokymo kursuose Europos šalyse gerins pedagogų užsienio kalbų kompetenciją.
• Parengtos metodinės rekomendacijos ,,Įtraukiojo (inkliuzinio) ugdymo link“ ir jų nuostatų įtraukimas į Kauno Šančių mokyklos – daugiafunkcio centro 2019-2021 m. Strateginį planą sudarys sąlygas projekto tvarumui užtikrinti.
2019-2021 m. įgyvendinama strategija – „Įtraukusis ugdymas – mokykla visiems“. Tai socialine ir kultūrine prasme įvairi mokykla, kurios tikslas yra visavertis mokinių dalyvavimas ugdymo procese, atsižvelgiant į pačių mokinių poreikius ir galimybes bei kiekvieno vaiko savitumą ir individualumą, mokyklą, kurioje visi vaikai jaučiasi ypatingi, t.y. įvertinti ir svarbūs.
Projekto naujienos
Respublikinė konferencija ,,Įtraukiojo ugdymo link“
Respublikinėje konferencijoje ,,Įtraukiojo ugdymo link“ dalyvavo per 150 dalyvių. Tai rodo, kad įtraukiojo ugdymo klausimai yra labai aktualūs, kad kasdieninis mokytojo kelias įtraukiojo ugdymo link yra vis dar vingiuotas, keliantis daug iššūkių, bet tuo pačiu įdomus, nepabostantis, kviečiantis mus pastoviai mokytis bei tobulinti savo kompetencijas.
Įtraukusis ugdymas – neatsiejama bendrojo ugdymo dalis. Kiekvienas mokinys kitoks, kiekvienas savitas, unikalus; su skirtinga kultūrine patirtimi, skirtingais dominuojančiais intelekto tipais, mokymosi stiliais, skirtingais ugdymosi poreikiais bei motyvacija. Tai ugdymas, įgalinantis mokytoją keliauti sėkmės link su kiekvienu mokiniu atskirai, tuo pačiu būti „čia ir dabar“ su visais ugdymosi procese. Tai veikla, įgalinanti mokytoją prisiimti atsakomybę už kiekvieno mokinio ugdymąsi, diferencijuotų bei individualizuotų mokymo metodų taikymą, aktyvų mokinių dalyvavimą ugdymo procese bei kokybiškos pagalbos jiems teikimą. Veikla, stimuliuojanti mokytojo kūrybiškumą ir lyderystę kasdienybėje. Tai kelias, pilnas nuostabių atradimų ir galimybių.
Sėkmingas žingsniavimas šiuo keliu neįmanomas be pagrindinės mokytojo profesinės vertybės – mokinių įvairovės ugdymo: gebėjimo pripažinti, kad visi vaikai yra skirtingi, tačiau turi daug bendro, mokėjimo taip organizuoti ugdymo procesą, kad jis atitiktų kiekvieno vaiko ugdymosi poreikius, padėtų įveikti ugdymosi barjerus, kad kiekvienas ugdytinis galėtų sėkmingai dalyvauti į visą grupę orientuotame ugdymo procese.
Nuo mokytojo kaip mokinio pagalbininko kompetencijų priklauso mokinio mokymosi pasiekimai, jo bendra savijauta klasėje, mokykloje. Tai – pagarba mokinių įvairovei, skirtybes laikant galimybėmis ir ištekliais, kuriais grindžiamas kiekvieno mokinio ugdymasis; pagalba kiekvienam mokiniui, puoselėjant aukštus lūkesčius dėl kiekvieno mokinio pasiekimų; bendradarbiavimas ir darbas komandoje; asmeninis nenutrūkstamas profesinis tobulėjimas, prisiimant atsakomybę už mokymąsi visą gyvenimą, vadovaujantis principu, jog mokyti reiškia mokytis.
Per konferenciją buvo aptartos įtraukties švietime plėtros perspektyvas, įvairios įtraukiojo ugdymo strategijos, mokytojų bei švietimo pagalbos specialistų vaidmuo įgyvendinant įtraukiojo ugdymo principus, dalintasi patirtimi, įgyta Erasmus + projekto ,,Įtraukiojo ugdymo link“ veiklose bei kaip atskirus įtraukiojo ugdymo principus mokytojams sekasi įgyvendinti kasdienybėje.
Be mokytojų, konferencijoje dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo pagalbos skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė, skaitė pranešimą „Įtraukties švietime plėtros perspektyvos”, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorė dr. Stefanija Ališauskienė, skaitė pranešimą ,,Inkliuzinio ( „Įtraukiojo“) ugdymo strategijos“, sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus, Kauno Kovo 11 gimnazijos spec.pedagogė Renata Greimaitė, pranešimas ,,Mokytojų bei švietimo pagalbos specialistų vaidmuo įgyvendinant įtraukiojo švietimo principus“ bei Kauno savivaldybės administracijos patarėja, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Sigita Šimkienė, kuri pristatė pasekmes, kai vaikai laiku nesulaukia pagalbos. Konferencijos pabaigoje pristatytos metodinės rekomendacijos „Įtraukiojo ugdymo link“. Virtuali knyga:
https://drive.google.com/file/d/1rR4zpO6pH6iy4WY2L-tDmUpQqjCBPLCl/view?usp=sharing
Naujų technologijų ir kitų socialinių žiniasklaidos priemonių pritaikymas pamokose
2020 m. vasaris
IFOM ERASMUS+PROGRAMA
Kauno Šančių mokyklos-daugiafunkcio centro anglų kalbos mokytoja Ingrida Pagrandienė ir logopedė Reda Petrauskienė, 2020 m. vasario mėn.19 – 26 dienomis dalyvavo IFOM organizuotuose Erasmus+ programos
„Įtraukiojo ugdymo link“ mokymuose Italijoje, Bolonijoje. Mokymų pavadinimas „Naujų technologijų ir kitų socialinių žiniasklaidos priemonių pritaikymas pamokose“.
Mokytojos mokėsi, kaip integruoti kompiuterines technologijas ir socialines žiniasklaidos priemones į mokymą. Susipažino su geriausiomis IT programomis, kad mokymas klasėje taptų labiau įtraukus, motyvuojantis ir novatoriškas.Mokėsi dirbti su tokiomis IT programomis: Web design and weebly, TED-ED, Socrative, Pow Toon, Mentimeter, Magisto, Edmodo, Multimedia the power of images video and audio.
Mūsų mokyklos mokytojos ne tik mokėsi, bet ir turėjo nuostabią galimybę susipažinti su Italijos kultūriniu bei istoriniu paveldu. Jos apžiūrėjo ne tik Bolonijos įžymybes, bet apsilankė ir Florencijoje. Mokytis buvo ne tik naudinga, bet ir smagu. Pažintis su kolegomis iš įvairiausių šalių ir nuoširdus bendravimas suteikė neįkainojamos patirties.
Erasmus+ projekto „Įtraukiojo ugdymo link“ mobilumo veikla Italijoje, Bolonijoje
2019 m. kovas-balandis
Specialioji pedagogė Sandra Gudunskienė ir pradinių klasių mokytoja Rita Visockienė 2019-03-31 – 2019-04-06 dalyvavo Erasmus+ kursuose Italijoje, Bolonijoje, „Inkliuzinis švietimas ir specialieji poreikiai, Italijos pedagogų patirtis įveikiant specialiųjų poreikių mokinių atskirtį“.
Mokymuose susipažino su įtraukiojo (inkliuzinio) ugdymo metodu Italijos švietimo sistemoje, aptarė mokymo strategijas ir metodus gerinant specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių mokymąsi, dalijosi darbo patirtimi su kitų Europos šalių (Graikijos, Prancūzijos, Ispanijos, Švedijos) švietimo darbuotojais, diskutavo apie kylančias problemas ir sunkumus dirbant su šiais mokiniais, lankėsi Italijos mokyklose ir institucijose, dirbančiose su specialiųjų poreikių vaikais, inkliuzinio ugdymo pagrindais.
Ir taip pat, ir kiek kitaip
2019 m. sausis
Ir taip pat, ir kiek kitaip mokomi ir mokosi vaikai tolimoje Gvadelupėje. Tai pastebėjo Kauno Šančių mokyklos mokytojų komanda, šių metų sausio 20–26 dienomis dalyvavusi Erasmus+ projekto ,,Įtraukiojo ugdymo link“ mokytojų darbo stebėjimo/dėstymo vizite šio Prancūzijos užjūrio regiono Grand-Camp 1 Les Abymes udgymo įstaigoje. Vaikai visur yra vaikai – aktyvūs, smalsūs ir linksmi, jeigu jiems sudaromos sąlygos mokytis patraukliai.
Aplankytoje Gvadelupės mokykloje mokosi šešerių–dešimties metų moksleiviai dešimtyje klasių, o dar dviejose atskirose klasėse mokosi specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai (12 mokinių su vidutiniais poreikiais ir 6 mokiniai su dideliais). Iš viso mokykloje mokosi 175 mokiniai, su jais dirba 10 mokytojų ir 20 mokytojų padėjėjų, kurie nuolat būna su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių. Mokykla turi ilgametę darbo patirtį ugdant SUP vaikus – naudojami inovatyvūs ugdymo metodai, vertinimo sistema, įgyvendinami įvairūs projektai, palegvinantys SUP vaikų integraciją į bendraamžių gyvenimą. Mokyklos pedagogai turi didelę darbo multikultūrinėje klasėje patirtį. Dauguma mokinių yra imigrantų vaikai (iš Karibų baseino salų: Dominikos, Haičio, Martinikos ir kt.), tad turi minimalias prancūzų kalbos žinias. Jiems sunku įsijungti į ugdymo procesą, todėl papildomai organizuojamos išlyginamosios kalbos pamokos. Norint sudominti ir motyvuoti šiuos vaikus, vykdomi įvairūs tarptautiniai projektai, padedantys tobulinti prancūzų kalbos žinias bei pritapti naujame kultūriniame kontekste. Kas kitaip? Tai, kad yra SUP mokiniams skirtos klasės, kuriose įrengtos atskiros indiovidualios erdvės tiems vaikams, kuriems sunku susikaupti ir dirbti drauge su visais. Šie vaikai mokomi pagal atskiras programas daugiausia dėmesio skiriant tam, kad jie pasiruoštų gyvenimui. Su šešiais didelių specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniais dirba specialioji pedagogė ir trys jos padėjėjos, su kitais mokiniais šie vaikai dirba vieną arba dvi pamokas per dieną. Multikultūrinėse klasėse mokytojų padėjėjai padeda mokytis mokiniams, turintiems mažesnių specialiojo ugdymosi poreikių. Tokios sąlygos sudaro lygias galimybes visiems mokiniams mokykloje, aktyviau įtraukia į ugdymosi procesą tuos, kuriems nesiseka įprastomis sąlygomis.
Susipažinti su mokykla ir jos bendruomene padėjo ne tik mokytojos, bet ir mokinukai, kurie smagiai pravedė ekskursiją. Pati mokykla įsikūrusi naujame moderniame pastate, o jai ,,Laumžirgio" pavadinimą išrinko balsuodami patys vaikai. Todėl ir prie įėjimo į mokyklą fasadą puošia vienos mergaitės sukurtas ir kreolų kalba ant sienos užrašytas eilėraštis apie laumžirgį bei konkurso būdu atrinkti mokinių piešiniai. Tik įėjus į mokyklą juntama laisva, kūrybinga ir draugiška mokyklos bendruomenės atmosfera. Vaikai smagūs, svetingi, labai noriai bendrauja ir nuoširdžiai džiaugiasi bet kokiu dėmesiu.
Mokytojos sėmėsi iš kolegų patirties, stebėdamos pamokas bei užsiėmimus su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, diskutavo apie įvairius ugdymo ir ugdymosi metodus, kaip juos aktyviai įgyvendinti praktikoje, kaip ugdyti mokinių motyvaciją ir kūrybiškumą. Pasakojo partnerinės mokyklos mokiniams ir mokytojams apie Lietuvą, pačios vedė integruotas anglų kalbos ir geografijos, lietuvių, anglų ir prancūzų kalbos pamokėles, papasakojo apie garsiausią mūsų menininką Čiurlionį, dovanojo mokyklai Čiurlionio paveikslų reprodukcijas. Mokiniams buvo labai smagu atrasti žemėlapyje savo šalį ir Lietuvą, tarti lietuviškus žodžius ir ieškoti jų prancūziškų atitikmenų. Daug dalykų tokių pat, tačiau stebino mokinių drausmė. Niekur nesigirdėjo mokytojų pakelto balso. Mokinukai aktyviai bendradarbiauja, greičiau atlikę užduotis neprašomi eina padėti kitiems.
Šiame 6 dienų darbo stebėjimo vizite dalyvavo keturios mokyklos darbuotojos Romualda Bubelevičienė, geografijos mokytoja ekspertė, Ramunė Šmitienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, Jurgita Sūnelaitienė direktoriaus pavaduotoja ugdymui, anglų kalbos mokytoja ekspertė ir Daiva Klimavičienė, neformalaus ugdymo mokytoja metodininkė, šio projekto koordinatorė. Apibendrintą patirtį mokytojos pristatys visiems Šančių mokyklos mokytojams, aptars, ko galime pasimokyti iš kolegų, kaip pritaikyti jų patirtį mūsų sąlygomis ir aktyviau organizuoti įtraukųjį ugdymą, kad ir mūsų mokykloje mokytis visiems būtų gera ir smagu.
Erasmus+ projektas ,,Įtraukiojo ugdymo link“ – pirmasis mobilumas
2018 m. lapkritis
Šio projekto pagrindinis tikslas siekti asmeninio pedagogų tobulėjimo, perimant gerąją ES patirtį, struktūruotuose mokymo kursuose bei darbo stebėjimo vizituose, įgalinančiuose plėtoti įtraukiojo (inkliuzinio) ugdymo strategiją bei IKT panaudojimo galimybes. Mobilumų metu mokytojai užmegs galimus bendradarbiavimo santykius su užsienio partneriais, siekiant tolimesnės europinės plėtros bei mokyklos tarptautiškumo.
Šių metų lapkričio 12- 16 d. kursuose „Įvairovė švietime. Tarpkultūrinių ir komunikacinių įgūdžių plėtojimas praktikoje“ („Diversity in Education. Developing Intercultural and Communication Skills for working“), kuriuos organizavo Executive Training Institute (ETI) Maltoje, dalyvavo mokyklos direktoriaus pavaduotojos ugdymui anglų kalbos mokytoja Jurgita Sūnelaitienė ir lietuvių kalbos mokytoja Ramunė Šmitienė. Mokymų kursų tikslas – ugdyti tarpkultūrinę kompetenciją bei darbo multikultūrinėje klasėje gebėjimus. Kursų dalyviai aiškinosi, su kokia įvairove susiduriame mokydami, kaip įveikti įvairius iššūkius, dirbant su skirtingų gebėjimų, specialiojo ugdymo poreikių mokiniais, mokėsi suvokti skirtingų kultūrų įtaką mokinių elgesiui, ypač bendravimui, patobulino darbo su skirtingomis kultūrinėmis grupėmis gebėjimus, įgijo praktinių įgūdžių, kaip taikyti skirtingas komunikacijos strategijas skirtinguose tarpkultūriniuose kontekstuose, kaip tarpkultūrinio ir tarpasmeninio ugdymo strategijas integruoti į savo mokyklos vystymo planus, patobulino anglų kalbos vartojimo įgūdžius. Organizatoriai vykdė ir kultūrinę programą- kursų dalyviams organizuotos ekskursijos į Maltos sostinę Valetą ir seniausią salos miestą Mdiną.
Kursuose įgytomis žiniomis ir patirtimi mokytojos dalinsis su mokyklos pedagogų bendruomene.
