Tarptautinė vaikų knygos diena

Ant sparnų istorijos keliauja.
Trokšdamos išgirsti džiaugsmingą tavo širdies plakimą.
Aš esu keliaujanti istorija. Nuskrisiu bet kur.
Kartais užsilipusi ant vėjo sparnų, kartais – ant bangų. O kartais – ant mažyčių smėlio sparnelių.
Žinoma, užsiropščiu ir ant praskrendančių paukščių sparnų.
Net ant lėktuvo sparnų kartais atskrendu.
O tada prisėdu šalia tavęs, atverčiu puslapius ir pasakoju istoriją, kurios tu lauki.
Gal norėtum paslaptingos istorijos?
O gal liūdnos, baisios arba juokingos?
Jeigu dabar nenori klausytis, irgi gerai.
Bet kada nors užsinorėsi.
Tada ir pasikviesk mane.
Sakyk: „Keliaujanti Istorija-a, prašau, ateik pas mane“.
Ir aš bemat atskrisiu.
Turiu ir tokių istorijų.
Pavyzdžiui, yra istorija apie mažą salą, kuriai nusibodo gyventi vienai ir ji, išmokusi plaukti, susirado draugų.
Arba istorija apie paslaptingą naktį, kai pasirodė du mėnuliai…
Arba apie pasiklydusį Kalėdų Senelį…
O, aš girdžiu – tavo krūtinėje spurda širdis!
Tuk tuk, dunkst dunkst, tuk tuku tuk tuku, plast paplast.
Tai Keliaujanti Istorija įskrido į tave ir virpina tavo širdį.
Dabar tu pats tapsi keliaujančia istorija ir išskleisi sparnus skrydžiui.
Štai taip šiame pasaulyje užgimė dar viena keliaujanti istorija.

Eiko Kadono

Tokiais žodžiais japonų rašytoja Eiko Kadono kreipiasi į visus, kurie myli knygas. Būtent šis kreipimasis skirtas Tarptautinės vaikų knygos dienos paminėjimui, kurio raktinis žodis šiemet yra „Vaizduotė”.

Pasak Eiko, skaitydami knygas atveriame duris į kitą pasaulį, o perskaitę pamatome pasaulį naujai. Ji kviečia kurti naują istoriją čia ir dabar.

Taigi mūsų mokyklos mokinis pakvietėme pasekti senas pasakas naujai pasitelkdami vaizduotės galias. Kadangi balandžio 2-oji yra ir žymiojo danų pasakininko Hanso Christiano Anderseno gimimo diena, nusprendėme interpretuoti jo pasakas. Senos pasakos įsikūnijo 21-ame amžiuje mokinių piešiniuose bei istorijose, kurias galite pamatyti ir jūs.